Sienų apšiltinimas suteikia namams barjerą nuo išorinio aplinkos poveikio – sulaiko šilumą viduje, teikia komfortą, taip pat taupo energijos sąnaudas. Kad namo izoliacija būtų efektyvi, svarbu žinoti, kaip tinkamai apšiltinti būstą. Tam, kad pastatas būtų tinkamai izoliuotas nuo aplinkos poveikio, būtina jį šiltinti nuo stogo iki pamatų, bet žinome, kad yra atvejų, kada to beveik neįmanoma padaryti. Būsto apšiltinimo būdai, iš kurių rinksitės, priklauso nuo tam tikrų faktorių, įskaitant, kur konkrečiai bus naudojamas šiltinimas. Daugelyje šaltinių nurodoma, kad nesandarios sienos šildymo kaštus padidina apie 25 proc., tai reiškia, kad ketvirtadalis būste esančios šilumos „išeina“ per sienas.

Tai, ar efektyviai bus apšiltintos būsto sienos priklauso nuo teisingai pasirinkto šiltinimo būdo ir kruopštaus darbo. Yra keli sienų šiltinimo būdai: šiltinant iš vidaus, iš išorės, arba užpildant oro tarpą sienoje.

Sienų apšiltinimas iš išorės efektyvus tik tada, kai sienose nėra tuščio oro tarpo. Jei tuščias oro tarpas yra, šiltinti sienas iš lauko neracionalu. Neretai sienoms apšiltinti iš išorės naudojamas putų polistirolas, kurio dėka dėl geros šiluminės izoliacijos sumažėja patalpų šildymo sąnaudos, pagerėja patalpų mikroklimatas.  Galima apšiltinimui rinktis akmens vatą, ji nesideformuoja dėl temperatūros pokyčių, yra nedegi, turi gerą pralaidumą vandens garams. Dar vienas pasirinkimas – termovata, kuri sustabdo šilto oro nutekėjimą, taip pat yra gera garso izoliacija.

Visgi, statistiškai privačiuose namuose sienoms apšiltinti dažniausiai yra pasirenkamas putų polistirolas, kadangi jis yra pigesnis, nei akmens ar termo vata, be to polistirolui tinka bet koks dekoratyvinis tinkas, yra gerokai lengvesnis, nei vata, jis visiškai neįgeria vandens, tiesa, jo ir nepraleidžia, taigi, drėgmė kaupiasi pastato viduje, ko pasekoje, gali pradėti pelyti sienos. Tuo tarpu vata vandenį įgeria, bet tuo pačiu greit ir išgarina. Vata dažnai naudojama aukštuose ir didelę drėgmę turinčiuose pastatuose, taip pat daugiabučių renovacijoje. Vata yra visiškai nedegi, be to lanksti, todėl jei pastatas turi lenktas sienas, jį apšiltinti vata daug paprasčiau. Kokį būdą pasirinkti išorinėms sienoms šiltinti, gali patarti tik profesionalai, įvertinę esamą situaciją.

Sienų apšiltinimas iš vidaus. Specialistai sienas iš vidaus šiltinti rekomenduoja tik tokiu atveju, kai to neišeina padaryti iš išorės, nes šiltinant sienas iš vidaus pirmiausia prarandamas naudingas patalpos plotas (erdvė mažėja), gali padidėti laikančiosios konstrukcijos drėgmė, nes šiltinimo medžiagos neretai būna pralaidžios garams, kurie pasilieka tarp sienos ir apšiltinimo, todėl prieš šiltinant reikia gerai apsvarstyti šiltinimo būdus. Vienas pagrindinių  patalpų šiltinimo iš vidaus būdų – putų polistirolo plokštės, kurių storis turi būti ne mažesnis, nei 5 cm, kitaip šiltinimas bus neefektyvus. Šiltinti galima ir termovata.

Užpildant oro tarpą sienoje. Oro tarpas tarp vidinės ir išorinės sienų tarsi „oro kamera“, kuri ištraukia dalį šilumos, kurią patalpose pakeičia šaltas oras. Taigi, jei žinote, kad Jūsų būsto sienose yra oro tarpai, būtina sustabdyto oro cirkuliaciją jose kokybiškomis medžiagimis, kurios skirstomos į dvi grupes – tai birios medžiagos ir termoputos. Plačiausiai naudojama biri medžiaga – ekovata. Tai termoizoliacinė medžiaga iš celiuliozės. Namas ekovata apšiltinamas rankiniu būdu arba specialia pūtimo įranga įpūčiant ekovatą į pastato sienų plyšius. Ekovata pasižymi geromis garso garo ir šilumos izoliacijos savybėmis. Tačiau, kur kas pažangesnis būdas oro tarpus sienose užpildyti termoputomis, kurios besiplėsdamos užsandarina oro tarpą, sustabdo oro cirkuliaciją jame, tuo pačiu leidžia pašalinti iš sienų drėgmę. Termoputos nepūva, negenda, nebijo šalčio, yra  bekvapės.

Tiesa, yra ir dar pora būdų šiltinti pastato sienas, tiesa, jie dar ne taip plačiai paplitę ir žinomi, nes yra inovatyvūs. Tai atspindinčioji izoliacinė plėvelė, kuri sudaryta iš refleksinės folijos bei plėvelės su oro burbuliukais. Refleksinė folija atspindi šilumą, o plėvelė su oro burbuliukais su sauso oro tarpu sulaiko šilumos judėjimą. Tiesa, yra viena problema – šis būdas dar pakankamai naujas, todėl neaišku, ar praėjus kuriam laikui, tarkim dešimt metų, atspindinčioji plėvelė bus tokia pat efektyvi.

Kita naujovė – termoizoliaciniai dažai, kurie nepraleidžia šilumos iš jais padengto paviršiaus. Šiems dažams išdžiūvus, susidaro elastinė polimerinė danga, išsiskirianti šilumą izoliuojančiomis savybėmis. Gamintojų teigimu, 1 mm šių dažų atitinka 50–60 mm mineralinės vatos.

Taigi, jeigu nusprendėte šiltinti savo būsto sienas, Jums padės, patars ir ras geriausią būdą tai padaryti savo srities specialistai. Daugiau informacijos rasite www.statybuabc.lt