Pamatai – viena iš svarbiausių konstrukcinių namo dalių, nuo jų priklauso viso namo patvarumas, bei šiluminės savybės. Savaime suprantama, jog ne visada galime rinktis tokius pamatus, kokių norime, nes kartais gruntinės sąlygos ir namo techniniai parametrai to tiesiog neleidžia. Žinoma, vieniems namų savininkams grunto atžvilgiu pasiseka labiau, kitiems – mažiau, tačiau nepriklausomai nuo to, žinoti skirtingas pamatų rūšis ir jų savybes yra naudinga visiems. Verta pradėti nuo to, jog pamatai skirstomi į tris pagrindines rūšis:

  • Juostiniai pamatai
  • Poliniai pamatai
  • Plokštuminiai pamatai

pamatai

Šios pamatų rūšys dar gali būti skirstomos į atskiras kategorijas:

 

Juostiniams pamatams priskiriami

  • Monolitiniai
  • Surenkamieji

Poliniams pamatams priskiriami

  • Gręžtiniai
  • Spraustiniai
  • Kaltiniai

pamatai

Aptarus į kokias rūšis skirstomi pamatai, galime pradėti nagrinėti jų specifines savybes skirtumus ir panašumus.

Juostiniai pamatai

Daugumai labiausiai pažįstami ir Lietuvoje dažniausiai sutinkami, dėl savo sąlyginai paprasto įrengimo, nereikalaujančio ypatingos sunkiosios technikos, kaip kad su poliniais pamatais. Namų savininkams, norintiems rūsio, tai yra vienintelis galimas pasirinkimas, nes giliai išlieti pamatai būna būsimo rūsio sienos, tokio pačio rezultato su plokštuminiais ir poliniais pamatais pasiekti negalima. Kaip ir minėjau juostiniai pamatai skirstomi į dvi skirtingas kategorijas: monolitinius ir surenkamuosius.

pamatai

Monolitiniai pamatai

Šie pamatai dar kartais vadinami vientisiniais, nes yra pastovios nenutrūkstamos struktūros. Pirmas žingsnis įrengiant šiuos pamatus – duobės iškasimas. Šios duobės gylis priklauso nuo dviejų faktorių: grunto jūsų gyvenamojoje vietoje ir nuo poreikio įsirengti rūsį. Dažniausiai, jeigu nenorėsite rūsio, duobės (dar kartais vadinamos tranšėja) gylis gali svyruoti nuo 1,5m gylio iki 2m, retais atvejais ir daugiau, tačiau jeigu norėsite rūsio, šis gylis priklausys vien nuo jūsų poreikių. Sekantis žingsnis monolitinių pamatų įrengime, tai klojinių sumontavimas ir armavimas. Pastarasis reiškia armatūros struktūrų montavimą, šios pamatams suteikia geresnį patvarumą. Toliau, visas perimetras yra išliejamas betonu ir paliekamas nuo 1-2 savaičių sustingti. Galiausiai nuo pamatų atlupami klojiniai ir gaunama betono konstrukcija. Nors pats procesas nėra sudėtingas, tačiau jis reikalauja tikslumo ir atsargumo.

pamatai

Surenkamieji pamatai

Šie pamatai savo įrengimo principu gan panašūs į monolitinius pamatus, tačiau skiriasi vienu esminiu bruožu – jų konstrukcija nereikalauja klojinių, tačiau tranšėja vis tiek privaloma, taip pat atsiranda papildomas žingsnis – pagrindo sudarymas. Minėtasis pamatų pagrindas gali būti išliejamas iš betono arba sukonstruojamas iš gelžbetonio padų. Šie pamatai savo keistą pavadinimą įgavo todėl, nes yra surenkami iš pilnavidurių blokelių. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog įrengiant šio tipo pamatus, grindų lygis tam tikrais atvejais privalo būti suvienodintas, naudojant atskirą rostvertko tipo konstrukciją. Vienas labiau pastebimų surenkamųjų pamatų trūkumų yra prastesnė šiluminė varža, dėl didesnio siūlių skaičius, reikalingo blokeliams „surišti“, todėl šie pamatai reikalauja geresnės izoliacijos. Verta paminėti, jog su šia pamatų rūšimi taip pat galima įsirengti rūsį, todėl namų savininkai nenorintys vargti su klojiniais, turėtų gerai apmąstyti šį variantą.

pamatai

 

Poliniai pamatai

Tai vienas iš kelių pasirinkimų tuo atveju, jeigu laikantysis gruntas yra itin žemai ir juostiniai pamatai tampa negalimu variantu ekonominiais ar techniniais sumetimais. Išskiriamos trys polinių pamatų rūšys: gręžtiniai, spraustiniai bei kaltiniai. Pastarieji du savo įrengimo principais yra panašūs. Šie pamatai dažnai naudojami didelių pastatų statyboje, įdomus faktas – dėl nepalankių gruntinių sąlygų aukščiausias pasaulio pastatas Burj Khalifa buvo pastatytas polinių pamatų principu.

pamatai

Gręžtiniai pamatai

iš trijų polinių pamatų rūšių, šie reikalauja mažiausiai sunkiosios technikos. Įrengimas prasideda nuo to, jog projektuotojų nustatytose vietose žemėje yra iškasamos atitinkamo gylio ertmės, į kurias, kaip ir su visais kitais pamatais, įleidžiamos armatūros konstrukcijos ir visa ertmė vėliau užpilama betonu. Tuomet turime tam tikrą skaičių polių, tačiau ant jų namo statyti dar negalime, nes neturime pagrindo, būtent čia ateina svarbi sąvoka visų polinių pamatų statyboje – rostverkas. Rostverkas paprasčiausiai apibūdinamas, kaip pamatinė sija sujungianti pavienius polius ir tolygiai ant jų paskirstanti viso namo apkrovą. Rostverkas iš esmės yra montuojamas panašiu principu į surenkamuosius juostinius pamatus, tai reiškia jog jis sukonstruojamas iš atskirų tuščiavidurių blokelių, kurių vidus armuojamas ir užpilamas betonu. Tuomet jau ant šio pagrindo galima pradėti mūryti namą.

pamatai

Spraustiniai pamatai

Tai antra polinių pamatų rūšis, reikalaujanti sunkiosios technikos ir gan sudėtingo montavimo proceso. Šie pamatai dar kartais sinonimiškai vadinami kaltiniais ir tai absoliučiai suprantama, nes abiejų rūšių pamatų įrengimo procesai yra išties labai panašūs, tačiau spraustiniai skiriasi tuo, jog į žemę vibravimo būdu yra įleidžiamas tuščiaviduris vamzdis uždaru galu, kuris, kaip jau daug kartų minėjau, armuojamas ir vėliau užpilamas betonu. Tada formuojamasis vamzdis yra ištraukiamas ir gaunamas betoninis polis. Vėliau, kaip ir su gręžtiniais pamatais, yra įrengimas rostverkas. Galbūt paklausite, kodėl spraustiniai pamatai yra pranašesni už gręžtinius, taip yra todėl nes minėtuoju įrengimo proceso metu grunto danga nesuardoma. Kaip jau sakiau, šiems pamatams įrengti, reikia sunkiosios technikos, todėl tai nėra pats ekonomiškiausias variantas.

pamatai

Kaltiniai pamatai

Tai trečia polinių pamatų rūšis, kaip ir spraustiniai pamatai, reikalaujanti sunkiosios technikos, tačiau pranašesnė tuo, jog nereikia laukti kol poliai sustingsta, nes jie jau būna paruošti naudojimui, todėl telieka sukalti juos į žemę. Paskui, kaip ir su kitom dviem polių rūšimis, reikia įrengti pagrindą namo sienoms. Apibendrinant visas tris polinių pamatų kategorijas, svarbu pabrėžti, jog rūsys tampa negalimu variantu, tačiau poliniai pamatai dažnai leidžia statyti įvairaus pobūdžio struktūras vietose, kuriose juostiniai ar plokštuminiai pamatai yra netinkami.

pamatai

Plokštuminiai pamatai

Tai trečia iš pagrindinių pamatų rūšių kategorijų, pasižyminti geromis šiluminės izoliacijos savybėmis, patvarumu ir trumpesne įrengimo proceso trukme. Šie pamatai Lietuvoje nėra itin paplitę, tačiau gali būti sutinkami moderniuose namuose. Jų įrengimo principas šiek tiek primena sumuštinį, nes struktūra susideda iš kelių skirtingų šiluminės izoliacijos sluoksnių. Visų pirma grunto sluoksnis, ant kurio šie pamatai slūgsos, privalo būti dirbtinai sutankinamas, tuomet dedami keli skirtingi izoliaciniai sluoksniai t.y. geotekstilės paklotas, polistirolas, polietilenas, tada ir vėl polistirolas. Numatytasis pamatų plotas armuojamas, išvedžiojami komunikacijų mazgai (vanduo, elektra, dujos, nuotekų vamzdžiai) ir tada viskas užpilama betonu. Šių pamatų įrengimo procesas nereikalauja ypatingos technikos, todėl galima bandyti įsirengti pačiam, tačiau tai nepatartina, nes šis darbas reikalauja tikslumo ir atsargumo. Deja su šiais pamatais rūsio įsirengti taipogi negalėsite.

pamatai

Apibendrinant visą tai apie ką šiandien kalbėjau, noriu išskirti tai jog yra trys pagrindinės pamatų rūšys: juostiniai, poliniai ir plokštuminiai. Nevisada galime pasirinkti kokių norime, dėl grunto ypatumų, tačiau Lietuvoje dėl dažniausiai pastovių gruntinių sąlygų, namų savininkai renkasi juostinius, kurie taip pat yra vienintelė pamatų rūšis leidžianti įsirengti rūsį. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kokios yra pamatų kategorijos ir kokias bruožais jos skiriasi.

 

Pamatų įrengimas: https://www.statybuabc.lt/paslaugos/pamatu-montavimas/

Kilus klausimų, rašykite elektroninio pašto adresu: info@statybuabc.lt, arba skambinkite informaciniu telefonu numeriu +37037212070